Judėjimas
Kodėl kasdien išeinu bent trumpam į lauką
Kasdien išeinu į lauką bent trumpam. Ne todėl, kad būčiau labai drausminga, o todėl, kad pastebėjau: kai lieku namuose per ilgai, mintys pradeda vaikščioti ratais po virtuvę.
Kartais nueinu tik iki parduotuvės, kartais iki parko, kartais tiesiog apeinu namą. Svarbiausia ne atstumas. Svarbiausia pasakyti kūnui: mes dar esame gyvi, mes dar judame, mes dar matome dangų.
Lauke man lengviau susidėlioti dieną. Pamačiusi medį, šunį, kaimynę ar balą po lietaus, prisimenu, kad pasaulis didesnis už mano rūpesčius.
„Kūnas mėgsta judėti, galva mėgsta ramybę, o širdis - gerus žmones.“
Naujienlaiškis
Laiškas iš mano virtuvės
Kartą per savaitę parašau trumpą laišką iš savo virtuvės: vieną receptą, vieną mintį, vieną mažą priminimą neskubėti. Tai nėra pažadas pakeisti gyvenimą. Tik švelnus beldimas į dieną.
Kiti tekstai
Ką visada turiu savo virtuvėje
Paprasti produktai, iš kurių Ona gali pagaminti pusryčius, sriubą, vakarienę ir ką nors jaukaus prie arbatos.
Skaityti daugiauKodėl nemėgstu griežtų dietų
Onos požiūris į maistą be baimės, kraštutinumų ir pažadų, kurie netelpa į tikrą gyvenimą.
Skaityti daugiauMano mėgstamiausias vakaro įprotis
Trumpas vakaro ritualas, kuris padeda Onai užbaigti dieną be triukšmo ir be skubėjimo.
Skaityti daugiau